- varavoti
- ×varavóti, -ója, -ójo (l. warować) BzF194–195, NdŽ 1. intr. KŽ saugotis, laikytis: Sėja visose dienose, tik pirmadienį varavoja LTR(Lš). | refl. M, J, Blv, KŽ, Krž, Bgs, Jon: Vaikas varavojas, bijo diržo Tr. 2. tr. Brs taupyti, laikyti: Piningus ar taip ką varavóti Tv. I moki tu varavóti Kal. 3. tr. Als tvarkyti, dėlioti: Aš varavóju daiktus, t. y. dedu po rėdu J. 4. tr. sandarinti: Varovók saklyčią, t. y. apkamšyk, kad nenušaltum J. | refl.: Varavotis – yra sagstytis, užsirišti J. \ varavoti; pavaravoti; suvaravoti
Dictionary of the Lithuanian Language.